Kas yra paliatyvioji pagalba

Terminas „paliatyvusis“ kilo iš lotyniško žodžio „palium”, reiškiančio „kaukė” arba „apsiaustas”.                   

Pagal žodžio prasmę paliatyviоji pagalba iš esmės yra nepagydomos ligos padarinių slėpimas ar „apsiautimas apsiaustu“ tų, kurie yra palikti „šaltyje“, nes gydomoji medicina jiems padėti nebegali. Europoje jau viduramžiais „hospisuose“ buvo siūloma priežiūra piligrimams, mirštantiems žmonėms. Pirmąją paliatyvios pagalbos ir slaugos ligoninę (prieglaudą), skirtą tik mirštantiesiems, Prancūzijoje (Lione) 1845 m. atidarė Žane Garnie (Mme Jeanne Garnier). 1870 m. Airijoje – Dubline ir Cork’e – įsikūrė gailestingosios seserys. 1905 m. Londone atidaryta paliatyvios pagalbos ligoninė.  

Cicely

Šiuolaikinės paliatyvios pagalbos ir modernių paliatyviosios pagalbos ligoninių („hospisų“) pradininke laikoma britė Sisely Saunders (Cicely Saunders). Ji 1967 m. Londone atidarė Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninę, kovojo su daugelio sąmonėje įsišaknijusiomis neigiamomis nuostatomis. Ji pakeitė požiūrį į mirštančius pacientus ir jų šeimų poreikius. Pagal Sisely Saunders (Cicely Saunders) paliatyviosios pagalbos modelį Jungtinėje Karalystėje vykdomas „hospisų“ judėjimas. Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninėje sveikatos priežiūros specialistai iš viso pasaulio įgyja žinias bei įgūdžius, kuriuos gali pritaikyti savo šalyse.